Bankai pavedimus iš esmės vykdo netikrindami jų turinio. Tik išimtiniais atvejais jie privalo įspėti klientus apie gresiančią žalą. Sąlygų apžvalga.
Daugelis nukentėjusiųjų vėliau svarsto, kodėl jų bankas nesureagavo: keli dideli pavedimai per trumpą laiką, iki tol nežinomas gavėjas užsienyje, visiškai nebūdingas mokėjimų elgesys. Argi tai neturėjo kristi į akis?
Klausimas suprantamas ir teisiškai nėra beprasmis. Vis dėlto atsakymas atsargesnis, nei daugelis tikisi. Banko pareigą įspėti klientus dėl jų pačių inicijuotų mokėjimų teismų praktika pripažįsta tik išimtiniais atvejais.
Principas: vykdymas netikrinant turinio
Negrynieji atsiskaitymai yra masinė veikla, sukurta greitam ir daugiausia automatiniam vykdymui. Bankas čia veikia kaip mokėjimo tarpininkas. Jis privalo vykdyti klientų pavedimus pagal jų nurodymus ir iš esmės neprivalo domėtis, koks sandoris slypi už pavedimo ar ar jis klientui naudingas.
Už to slypi ir apsauginė mintis: klientai turi galėti laisvai disponuoti savo pinigais, be to, kad bankas kontroliuotų jų sprendimus ar savo nuožiūra stabdytų mokėjimus. Todėl bendros pareigos tikrinti pavedimų pagrįstumą ar sukčiavimo riziką nėra.
Išimtis: akivaizdūs įtarimą keliantys požymiai
Nuo šio principo teismų praktika daro išimčių. Iš banko ir kliento sutartinių santykių kyla pareigos saugoti kliento interesus ir į juos atsižvelgti. Jos gali sustiprėti iki pareigos įspėti ar informuoti, kai bankas dėl akivaizdžių įtarimą keliančių požymių turi manyti, kad jo klientas tampa nusikaltimo auka, arba kai toks įtarimas jam tiesiog peršasi. Šiame kontekste dažnai kalbama apie objektyvų akivaizdumą.
Riba yra aukšta. Neįprastai didelė suma ar gavėjo sąskaita užsienyje savaime paprastai nepakanka. Svarbus bendras vaizdas ir tai, kokias žinias bankas iš tikrųjų turėjo.
Kokios aplinkybės gali turėti reikšmės
- Ar bankas turėjo konkrečių duomenų, kad gavėjo sąskaita naudojama sukčiavimui, pavyzdžiui, iš ankstesnių pranešimų?
- Ar vidinė apsaugos sistema pažymėjo mokėjimą kaip įtartiną, bet į tai nebuvo reaguota?
- Ar klientas banko darbuotojams nupasakojo aplinkybes, rodančias žinomą sukčiavimo schemą?
- Ar mokėjimų seka suma, dažnumu ir šalimi gavėja drastiškai skyrėsi nuo ankstesnio kliento elgesio?
- Ar dėl gavėjo buvo paskelbtas priežiūros institucijos viešas įspėjimas, apie kurį bankas žinojo?
Šie aspektai yra orientyrai, o ne kontrolinis sąrašas. Panašias faktines situacijas teismai vertina gana skirtingai. Įrodinėjimo pareiga dėl aplinkybių, iš kurių turėtų kilti pareiga įspėti, iš esmės tenka klientui, o būtent vidinius banko procesus iš išorės sunku pamatyti.
Ką lemia pažeista pareiga įspėti
Jeigu bankas pažeidžia pareigą įspėti, gali kilti reikalavimas atlyginti žalą dėl sutartinės šalutinės pareigos pažeidimo. Tai kas kita nei reikalavimas grąžinti lėšas pagal Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 675u straipsnį: pastarajam būtinas neautorizuotas mokėjimas, ir pačių patvirtintų pavedimų atveju jis iš esmės netaikomas. Todėl pareiga įspėti ypač svarbi tais atvejais, kai nukentėjusieji, veikiami apgaulės, pervedė patys.
Be to, klientas turi pagrįsti, kad gavęs įspėjimą būtų mokėjimo neatlikęs. Tai ne visada savaime suprantama, nes nusikaltėliai savo aukas dažnai tikslingai parengia banko klausimams. Galiausiai reikalavimą gali sumažinti paties kliento kaltė. Todėl praktikoje tokios bylos neretai baigiasi žalos padalijimu ar taikos sutartimi – arba nesėkme.
Išvada
Bendros banko pareigos tikrinti įtartinus pavedimus nėra. Pagal teismų praktiką pareigos įspėti ir informuoti kyla tik išimtiniais atvejais, kai įtarimas dėl nusikaltimo kliento sąskaita tiesiog peršasi. Ar toks atvejis yra, galima įvertinti tik pagal konkrečius mokėjimus ir banko turėtas žinias. Kruopštus įvertinimas gali atsipirkti, tačiau reikalavimo jis negarantuoja.
Dažni klausimai
Iš esmės ne. Bankas privalo vykdyti autorizuotus pavedimus ir neprivalo tikrinti jų aplinkybių. Pareigą įspėti ar pasiteirauti teismų praktika pripažįsta tik esant akivaizdiems įtarimą keliantiems požymiams.
Tai priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju pareiga įspėti apskritai egzistavo, ar ji buvo pažeista ir ar įspėjimas būtų sutrukdęs mokėjimui. Reikalavimą gali sumažinti ir paties kliento kaltė. Bendro atsakymo čia nėra.
Iš esmės aplinkybes, iš kurių kyla pareiga įspėti, turi nurodyti ir įrodyti klientas. Todėl svarbu užfiksuoti visus kontaktus su banku ir tikslią mokėjimų eigą.
