Kas dėl pinigų investavimo kreipiasi į banką, turto valdymo konsultantą ar finansų tarpininką, turi teisę tikėtis rekomendacijos, atitinkančios jo paties situaciją. Teisiškai tokiais atvejais dažnai sudaroma konsultavimo sutartis – net ir be aiškaus susitarimo, nepriklausomai nuo to, ar už konsultaciją buvo mokamas atskiras atlygis.
Iš šios sutarties kyla pareigos. Konsultacija turi atitikti investuotojo poreikius, t. y. atsižvelgti į Jūsų investavimo tikslus, Jūsų pasirengimą rizikuoti, Jūsų finansinę padėtį ir Jūsų patirtį. Be to, ji turi atitikti patį produktą: apie esmines rekomenduojamo produkto savybes ir rizikas privaloma informuoti teisingai, išsamiai ir suprantamai – pavyzdžiui, apie nuostolių riziką, ilgą kapitalo įšaldymo laikotarpį ar ribotas galimybes parduoti. Priklausomai nuo situacijos, privaloma atskleisti ir komisinius bei atgalines išmokas, kuriuos konsultantas gauna už rekomendaciją.
Ne kiekvienas nuostolis yra klaidingos konsultacijos pasekmė; kainų svyravimo riziką iš esmės prisiima pats investuotojas. Tačiau jeigu pareigos buvo pažeistos, gali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kuris dažnai nukreiptas į investicijos grąžinimą į pradinę padėtį. Ar sąlygos yra įvykdytos ir ar ginčo atveju jas pavyks įrodyti, priklauso nuo konkretaus atvejo ir turimų dokumentų. Kadangi reikalavimams taikomas senaties terminas, įvertinimą tikslinga atlikti anksti.