Kredito kortelės duomenys į svetimas rankas gali patekti įvairiais keliais: per fišingo puslapius, prekybininkų duomenų nutekėjimus, kenkėjišką programinę įrangą, kortelės vagystę arba kortelės įtraukimą į skaitmeninę piniginę svetimame išmaniajame telefone. Nukentėjusieji piktnaudžiavimą dažnai pastebi tik ataskaitoje – kartais kaip vieną didelę operaciją, kartais kaip mažesnių sumų virtinę.
Teisiškai mokėjimams kortele taikomi tie patys principai kaip ir kitoms mokėjimo operacijoms. Jei operacijos neautorizavote, kortelės išdavėjas sumą pagal Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 675u straipsnį iš esmės privalo grąžinti. Jis gali tam prieštarauti visų pirma teigdamas, kad Jūs dėl didelio neatsargumo pažeidėte savo rūpestingumo pareigas – pavyzdžiui, elgdamiesi su kortele, PIN kodu ar patvirtinimo programėle.
Be to, egzistuoja vadinamasis „chargeback“. Tai nėra įstatyme numatyta reikalavimo teisė, o pretenzijų nagrinėjimo procedūra pagal kortelių organizacijų taisykles, kurią inicijuoja kortelę išdavęs bankas. Ji gali padėti ir dėl mokėjimų, kuriuos atlikote patys, pavyzdžiui, kai prekybininkas nepristato prekių. Ar ji tinka Jūsų atveju, priklauso nuo konkrečių taisyklių ir terminų.