Kai kurios prekybos platformos neįvykdo nė vieno pavedimo – kursai, pozicijos ir pelnas tėra vaizdas ekrane. Iš ko tai atpažinti ir kuo sukčiavimas teisiškai skiriasi nuo prekybos nuostolio.
Tie, kurie prekiauja valiutomis, žaliavomis ar kainų skirtumo sandoriais, paprastai žino, kad galimi nuostoliai. Tačiau tam tikros rūšies platformose problema slypi kitur: prekyba apskritai nevyksta. Prekybos aplinka yra imitacija, o įnešti pinigai niekada nepasiekia rinkos.
Nukentėjusiesiems tai sunku atpažinti, nes sąsaja sukurta pagal tikrų prekybos programų pavyzdį. Vis dėlto šis skirtumas svarbus – tiek savo padėčiai įvertinti, tiek teisiniam vertinimui.
Kaip atsiranda imituojamas pelnas
Veiklos leidimą turintis brokeris perduoda pavedimus prekybos vietai arba pats juos vykdo pagal nustatytas taisykles, klientų lėšas laiko atskirai nuo savo turto ir yra prižiūrimas. Fiktyvioje platformoje viso to nėra. Valdytojai visiškai kontroliuoja programinę įrangą: kursai gali skirtis nuo tikrosios rinkos padėties, pozicijos sukuriamos tik kaip duomenų įrašas, o sąskaitos likutis yra laisvai keičiamas skaičius.
Ši kontrolė naudojama tikslingai. Iš pradžių sąskaitoje rodomas pelnas, kad būtų įnešta daugiau lėšų. Kai klientas nori atsiimti pinigus arba užduoda kritiškų klausimų, lygiai taip pat staiga gali atsirasti dideli nuostoliai – kartu su raginimu papildomai įnešti pinigų, kad sąskaita būtų „išgelbėta“.
Įspėjamieji ženklai prekybos metu
- Rodomi kursai pastebimai skiriasi nuo laisvai prieinamų kursų šaltinių arba kainų svyravimai pasireiškia tik šioje platformoje.
- Beveik kiekviena rekomenduota pozicija baigiasi pelnu, kol toliau įnešamos lėšos.
- Kuratorius telefonu nurodo, kuo prekiauti, arba nuotolinės prieigos būdu pats prekiauja kliento įrenginyje.
- Ataskaitų, pavedimų patvirtinimų su įvykdymo vieta ir metinių dokumentų nėra arba jie pateikiami tik po kelių paklausimų.
- Įmokos pervedamos ne įstaigai, kurios pavadinimas sutampa su paslaugų teikėjo pavadinimu, o besikeičiantiems tretiesiems asmenims arba į piniginių (wallet) adresus.
- Po prašymo išmokėti lėšas atsiranda netikėtų nuostolių, naujų mokesčių arba reikalavimas įnešti dar vieną įmoką.
- Veiklos leidimo nepavyksta rasti BaFin įmonių duomenų bazėje arba yra paskelbtas įspėjimas.
Atribojimas: sukčiavimas ar prekybos nuostolis?
Ne kiekvienas prekybos nuostolis kyla dėl nusikalstamos veikos. Svertiniai produktai, tokie kaip kainų skirtumo sandoriai (CFD), yra rizikingi; veiklos leidimą turintys paslaugų teikėjai privalo apie šią riziką įspėti. Be to, Europos Sąjungoje tokių produktų platinimui privatiems klientams taikomi priežiūros teisės apribojimai, pavyzdžiui, sverto ribos ir draudimas nustatyti pareigą papildomai įnešti lėšų. Tas, kuris pas veiklos leidimą turintį paslaugų teikėją praranda pinigus vykdant tikrus pavedimus, paprastai patiria rinkos riziką.
Kitaip yra tada, kai pavedimai niekada nebuvo įvykdyti. Tokiu atveju klientas buvo suklaidintas dėl paties sandorio esmės: jis manė prekiaujantis, o iš tikrųjų perdavė pinigus valdytojams. Šiame kontekste kritiškai vertintinas ir raginimas tariamą nuostolį padengti papildomomis įmokomis.
Teisinis vertinimas
Apsimestinė prekyba, kuri iš tikrųjų nevyksta, siekiant gauti įmokų, paprastai atitinka sukčiavimo sudėtį pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso (StGB) 263 straipsnį. Civiline tvarka galimi reikalavimai atlyginti žalą pagal Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 823 straipsnio 2 dalį kartu su StGB 263 straipsniu bei pagal BGB 826 straipsnį dėl tyčinės, gerai moralei prieštaraujančios žalos. Be to, finansines ir vertybinių popierių paslaugas Vokietijoje iš esmės galima teikti tik turint leidimą pagal Kreditų įstaigų įstatymą (KWG) arba Vertybinių popierių įstaigų įstatymą (WpIG); jei leidimo nėra, ir tai gali pagrįsti reikalavimus.
Atlyginti iš esmės galima faktiškai įneštą sumą, o ne platformoje rodytą tariamą pelną. Praktikoje kliūtis kyla įgyvendinant reikalavimus: valdytojų dažnai neįmanoma nustatyti, jie naudoja priedangos bendroves užsienyje ir greitai perveda lėšas toliau. Priklausomai nuo mokėjimo būdo galima įvertinti, ar yra reikalavimų kitiems dalyviams, pavyzdžiui, gavėjų sąskaitų turėtojams. Ką galima pasakyti apie perspektyvas, paaiškėja tik įvertinus dokumentus.
Išvada
Imituojamos prekybos platformos nuo rizikingų, bet tikrų prekybos pasiūlymų skiriasi tuo, kad jokia prekyba nevyksta. Tai rodo nuo rinkos nukrypstantys kursai, ataskaitų nebuvimas, mokėjimai tretiesiems asmenims ir sunkumai atsiimant lėšas. Teisiškai tai tuomet yra ne prekybos nuostolis, o paprastai sukčiavimas – su atitinkamais reikalavimais, kuriuos įgyvendinti vis dėlto dažnai sudėtinga. Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia teisinės konsultacijos konkrečiu atveju.
Dažni klausimai
Veiklos leidimą turintys paslaugų teikėjai pateikia ataskaitas bei įvykdymo patvirtinimus ir gali nurodyti įvykdymo vietą. Jei tokių dokumentų nuolat nėra, o kursai skiriasi nuo nepriklausomų šaltinių, tai įspėjamasis ženklas. Patikimo įrodymo klientas vienas paprastai pateikti negali; lemiamą reikšmę turi visų aplinkybių visuma.
Fiktyvioje platformoje rodytas pelnas niekada neegzistavo. Žalos atlyginimas iš esmės apima sumą, kurią faktiškai įnešėte, atėmus galimas grąžintas sumas. Kitaip gali būti tikro, veiklos leidimą turinčio paslaugų teikėjo atveju, kai egzistuoja sutartinė teisė reikalauti išmokėti lėšas.
Tokį reikalavimą reikėtų įvertinti prieš atliekant bet kokį mokėjimą. Veiklos leidimo neturinčiose platformose jis dažnai skirtas vien tam, kad būtų gauta daugiau lėšų. Be to, platinant CFD privatiems klientams ES pareiga papildomai įnešti lėšų yra uždrausta priežiūros teisės aktais.
