Įvykdyto mokėjimo pavedimo tiesiog atšaukti negalima. Kokių kelių vis dėlto esama po sukčiavimo – nuo pavedimo atšaukimo per gavėjo banką iki reikalavimų sąskaitos turėtojui.
Akimirka, kai paaiškėja, kad mokėjimo pavedimas atiteko sukčiams, nukentėjusiesiems yra labai sunki. Pirmasis klausimas beveik visada toks: ar pinigus galima susigrąžinti? Kitaip nei tiesioginio debeto atveju, mokėjimo pavedimų atžvilgiu nėra teisės be papildomų sąlygų susigrąžinti mokėjimą.
Vis dėlto padėtis ne kiekvienu atveju yra beviltiška. Yra kelios atspirties galimybės, kurių sėkmė labai priklauso nuo praėjusio laiko ir aplinkybių. Šiame straipsnyje pateikiama jų apžvalga.
Pavedimo atšaukimas: veikti greitai, vertinti realistiškai
Mokėjimo pavedimo nurodymas iš esmės nebegali būti atšauktas, kai tik jis pasiekia banką. Tačiau bankas gali pabandyti mokėjimą atšaukti. Jei suma dar neperduota toliau, tam tikromis aplinkybėmis vykdymą dar galima sustabdyti. Jei ji jau įskaityta į gavėjo sąskaitą, Jūsų bankas siunčia atšaukimo užklausą gavėjo bankui. Šis paprastai gali grąžinti sumą tik gavęs sąskaitos turėtojo sutikimą – sukčiavimo atveju tokio sutikimo, kaip ir tikėtina, nesulaukiama.
Nepaisant to, atšaukimo užklausa yra prasminga: ji dokumentuoja ankstyvą reakciją ir informuoja gavėjo banką apie įtarimą dėl sukčiavimo. Dėl to bankas gali patikrinti sąskaitą ir laikinai neišmokėti joje dar esančių lėšų.
Autorizuotas ar neautorizuotas – esminis skiriamasis klausimas
Reikalavimams savo bankui lemiama yra tai, ar mokėjimas buvo autorizuotas. Jei mokėjimo pavedimą be sąskaitos turėtojo sutikimo inicijavo tretieji asmenys, pavyzdžiui, pasinaudoję perimtais prisijungimo duomenimis, bankas pagal Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 675u straipsnį iš esmės privalo sumą grąžinti. Tačiau jis gali priešpriešiais pareikšti reikalavimą atlyginti žalą pagal BGB 675v straipsnį, jei klientas veikė dėl didelio neatsargumo.
Kitaip yra tada, kai nukentėjusieji mokėjimo pavedimą inicijavo patys, nes buvo suklaidinti dėl mokėjimo tikslo ar gavėjo – pavyzdžiui, gavę suklastotą sąskaitą faktūrą arba tariamos investicijos atveju. Toks mokėjimas iš esmės laikomas autorizuotu. Reikalavimo grąžinti lėšas pagal BGB 675u straipsnį tuomet paprastai nėra; suklaidinimas to nekeičia. Reikalavimai bankui tokiais atvejais galimi tik esant ypatingoms sąlygoms, pavyzdžiui, pažeidus pareigą įspėti išimtinėse situacijose.
Koks vaidmuo tenka gavėjo bankui
Su gavėjo banku nukentėjusiųjų nesieja jokia sutartis. Jis iš esmės turi pareigų tik savo paties klientui ir dėl banko paslapties bei duomenų apsaugos paprastai neteikia informacijos apie sąskaitos turėtoją. Gavėjo banko atsakomybė nukentėjusiesiems aptariama tik labai siaurai apibrėžtais išimtiniais atvejais ir negali būti apibendrinama.
Praktiškai gavėjo bankas svarbus visų pirma tol, kol sąskaitoje dar yra pinigų. Ikiteisminio tyrimo institucijos, esant tam tikroms sąlygoms, gali užtikrinti lėšų išsaugojimą. Todėl skubus pareiškimas dėl nusikalstamos veikos su visais mokėjimo duomenimis yra daugiau nei formalumas.
Reikalavimai gavėjo sąskaitos turėtojui
Nepriklausomai nuo banko, gali egzistuoti reikalavimai asmeniui, į kurio sąskaitą pateko pinigai. Galimi:
- reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal BGB 812 straipsnį, nes sąskaitos turėtojas sumą gavo be teisinio pagrindo,
- žalos atlyginimas pagal BGB 823 straipsnio 2 dalį kartu su Vokietijos baudžiamojo kodekso (StGB) 263 straipsniu, jei sąskaitos turėtojas pats dalyvavo sukčiavime,
- žalos atlyginimas dėl tyčinės, gerai moralei prieštaraujančios žalos pagal BGB 826 straipsnį.
Dažnai gavėjo sąskaita priklauso ne patiems nusikaltėliams, o vadinamiesiems finansų agentams, kurie savo sąskaitą – iš dalies patys būdami suklaidinti – suteikė lėšoms pervesti toliau. Reikalavimai gali būti reiškiami ir jiems. Ar sąskaitos turėtojas gali remtis tuo, kad pinigus jau pervedė toliau, priklauso, be kita ko, nuo to, ką jis žinojo arba turėjo suprasti.
Praktinių kliūčių nereikėtų nuvertinti: pirmiausia reikia nustatyti sąskaitos turėtojo vardą, pavardę ir adresą, dažnai susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jei sąskaita yra užsienyje arba sąskaitos turėtojas neturi turto, reikalavimą, nepaisant geros teisinės padėties, dažnai sunku įgyvendinti.
Išvada
Paprasto mokėjimo pavedimo „susigrąžinimo“ įstatymas nenumato. Galimi greitas pavedimo atšaukimas, neautorizuotų mokėjimų atveju – reikalavimas savo bankui grąžinti lėšas, o šalia to – reikalavimai gavėjo sąskaitos turėtojui. Kurie iš šių kelių konkrečiu atveju yra atviri ir ekonomiškai prasmingi, priklauso nuo įvykių eigos, laiko veiksnio ir gavėjo asmens. Prie to priskirtinas ir sąžiningas vertinimas: ne kiekvienu atveju pinigus pavyksta atgauti.
Dažni klausimai
Ne. Bankui gavus nurodymą, jo atšaukti iš esmės nebegalima. Bankas gali tik pateikti mokėjimo atšaukimo užklausą; po lėšų įskaitymo jų grąžinimas paprastai priklauso nuo gavėjo sutikimo.
Paties patvirtintas mokėjimo pavedimas iš esmės laikomas autorizuotu, net jei jis grindžiamas suklaidinimu. Reikalavimo grąžinti lėšas pagal BGB 675u straipsnį tuomet paprastai nėra. Lieka įvertinti reikalavimus sąskaitos turėtojui ir – išimtiniais atvejais – dalyvavusiems bankams.
Gavėjo bankas tokios informacijos paprastai neteikia. Dažnai tapatybė paaiškėja iš ikiteisminio tyrimo; nukentėjusieji per advokatę ar advokatą gali prašyti leisti susipažinti su bylos medžiaga.
