Investicinis sukčiavimas turi daug pavidalų: tariami terminuotųjų ar kaupiamųjų indėlių pasiūlymai su įkrintančiai didelėmis palūkanomis, dalyvavimas įmonėse ar projektuose, kurių iš tikrųjų nėra, iki listingavimo biržoje siūlomos akcijos, tauriųjų metalų ar nekilnojamojo turto modeliai, taip pat finansinės piramidės, kuriose išmokos mokamos iš naujų investuotojų pinigų. Kontaktas dažnai užsimezga per palyginimo svetaines, reklamos skelbimus, skambučius arba pažįstamų rekomendacijas.
Tokie paslaugų teikėjai atrodo profesionaliai, naudoja kokybiškus dokumentus, o kartais ir pavadinimus, panašius į žinomų įstaigų. Iš pradžių kartais išmokamos mažesnės sumos, kad būtų sukurtas pasitikėjimas. Kad kažkas ne taip, dažnai paaiškėja tik tada, kai palūkanos nebemokamos, kai sutarties nutraukimas nenagrinėjamas arba kai paslaugų teikėjas tampa nebepasiekiamas.
Tie, kas sukūrė tokią investiciją, nukentėjusiesiems dažniausiai yra nepasiekiami arba yra užsienyje; todėl reikalavimus tiesiogiai šiems asmenims dažnai sunku įgyvendinti. Dėl to teisinis vertinimas apima ir kitus dalyvius – pavyzdžiui, tarpininkus, sąskaitų turėtojus ar mokėjimo paslaugų teikėjus. Kokie reikalavimai iš tikrųjų egzistuoja, priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių.