Vykdydami fišingą nusikaltėliai apsimeta banku, siuntų tarnyba, valstybės institucija ar mokėjimo paslaugų teikėju. Per suklastotus el. laiškus, SMS, žinutes susirašinėjimo programėlėse ar skambučius jie bando išgauti prisijungimo duomenis, kortelių duomenis arba patvirtinimus. Žinutės ir interneto puslapiai dažnai padaryti taip gerai, kad jų beveik neįmanoma atskirti nuo originalo. Nukenčia bet kokio amžiaus ir bet kokios profesijos žmonės.
Teisiškai svarbiausia, ar tolesnius mokėjimus autorizavote patys, ar nusikaltėliai su gautais duomenimis veikė be Jūsų sutikimo. Neautorizuotų mokėjimų atveju Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 675u straipsnis iš esmės numato banko pareigą grąžinti lėšas. Vis dėlto bankai dažnai atsisako tai daryti nurodydami, kad elgėtės dėl didelio neatsargumo.
Ar šis prieštaravimas pagrįstas, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Lemiama yra konkreti įvykių eiga, apgaulės sumanymas, taikyta patvirtinimo sistema ir tai, ką ginčo atveju gali įrodyti bankas. Būtent tai ir vertiname pagal Jūsų dokumentus.